2016-05-10

Nuo 2014 iki 2016 metų Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kartu su partneriu medicinos centru „Helona“ Vilniaus mieste vykdė projektą „Sveiki ir fiziškai aktyvūs vaikai – sveika visuomenė“.

Tarptautinio olimpinio komiteto ir Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, tik maždaug 25 proc. vaikų pasiekia rekomenduojamą fizinio aktyvumo lygį. Tyrimai taip pat rodo, kad vaikų maksimalus aerobinis pajėgumas (kompleksinis rodiklis, atspindintis ištvermę, širdies ir kraujagyslių, plaučių ir raumenų funkcinę būklę) nuo 1975 metų prastėja ir kas dešimtmetį sumažėja po apytikriai 4 proc. Daugiausia tokių tyrimų atliekama JAV bei vakarų Europos šalyse, vertinant ten gyvenančius jaunuolius ir, tikriausiai, su daug žadančiu Lietuvos jaunimu neturi nieko bendra. Visgi kaip yra iš tikrųjų? Pasirodo, situacija panaši ir pas mus.

Nuo 2014 iki 2016 metų Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kartu su partneriu medicinos centru „Helona“ Vilniaus mieste vykdė projektą „Sveiki ir fiziškai aktyvūs vaikai – sveika visuomenė“, kurio metu antrų-ketvirtų klasių mokiniai buvo tiriami naudojant specialiai šiam projektui pritaikytą metodiką. Vertindami gautus rezultatus, sveikatos specialistai kartu su gydytojais parengė fizinio aktyvumo, kineziterapinių pratimų programas, kurių tikslas buvo pagerinti vaikų jėgą, ištvermę bei koreguoti ydingą laikyseną bei su sąnarių mobilumo sumažėjimu susijusias priežastis. Taip pat buvo vedami kineziterapiniai užsiėmimai, kurių  metu buvo siekiama išmokyti vaikus, jų tėvelius bei mokytojus suprasti ir atkreipti dėmesį į pratimų tikslingumą ir taisyklingą jų atlikimą. Tėveliams ir mokytojams buvo vedamos paskaitos, pristatomi projekte dalyvavusių vaikų rezultatai, paaiškinta, ką jie parodo apie mokinių fizinę gerovę. Tėvų pavyzdys yra labai svarbus besiformuojančiai jaunai asmenybei. Vaikai mokosi iš tėvų gyvenimo būdo, manierų, bendravimo. Projekto metu paaiškėjo, kad ne veltui dėmesys buvo skiriamas edukacijai. Pavyzdžiui, tėvai per ištyrimų pristatymą dažnai negalėdavo susitaikyti su mintimi, kad jų jaunoji atžala, kuri lanko, tarkim, du sporto būrelius, nepasiekia rekomenduojamų vidutinių testų rezultatų.

Projekte dalyvavo beveik 1000 mokinių iš 12 Vilniaus mokyklų. Buvo pasirinkti antrų-ketvirtų klasių amžiaus mokiniai. Tokio amžiaus vaikai yra imlūs informacijai, jiems lengvai formuojami taisyklingo judesio įgūdžiai. Dalyvavo tie mokiniai, kurių pedagogai matė projekto vertę ir naudą mokiniams, o ne tik papildomą užimtumą. Buvo atrinktos nei labai stiprios ar sveikos, nei labai silpnos ar „ligotos“ klasės. Pagal ištyrimo duomenų pasiskirstymą panašu, kad buvo pataikyta į aukso viduriuką.

Specialiai šiam projektui buvo sukurta unikali ištyrimo metodika. Jos pagalba buvo stebimi ir vertinami ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai rodikliai. Į ištyrimo protokolą buvo įtraukti testai, kurie atspindi aerobinį pajėgumą (kompleksinis rodiklis, atspindintis ištvermę, širdies ir kraujagyslių, plaučių ir raumenų funkcinę būklę), jėgą, raumenų ištvermę, vikrumą, koordinaciją, judesių kokybę bei sąnarių paslankumą, laikyseną.  Turint tokius duomenis buvo galima suformuluoti ne tik kiekybines (kiek dažnai ir kiek intensyviai), bet ir kokybines rekomendacijas. Tai reiškia, kad turėjome galimybę pasidalinti žiniomis ne tik apie tai, kaip tobulėti, bet ir apie tai, kaip tą daryti saugiai. Dažnam netaisyklingas aktyvumas gali sukelti nepageidaujamą efektą, nes nuo pat vaikystės yra suformuojami blogi judėjimo įpročiai ir dažnai kartojant netaisyklingus judesius arba turint ribotas sąnarių amplitudes palaipsniui sukeliamos perkrovos, lemiančios judėjimo ir atramos sistemos pakitimus ir, galiausiai, skausmą ar net traumas. Susirgimų ir traumų profilaktikai nepakanka tiesiog būti aktyviam. Reikalingas tam tikras krūvio intensyvumas, kad gautume pageidaujamą efektą.

Taigi, projekto metu nebuvo ieškoma sveikatos problemų. Tai buvo labiau fizinio pajėgumo testai, antropometriniai rodikliai kaip galimi rizikos faktoriai, bei raumenų skeleto sistemos vertinimas, kuris turi labiau prognostinę nei ligos identifikavimo reikšmę. Žinoma, pasitaikė ir radinių, dėl kurių vaikų tėveliams reikėtų susirūpinti. Jei vaikas paprastų testų metu skundžiasi skausmu, tai yra ženklas, kad tokiam jaunuoliui reikėtų pagalvoti ne apie krepšinio būrelį, o apie registraciją individuliai konsultacijai pas specialistą. Be skausmo, bloga arba ydinga laikysena galėtų būti antra sveikatos problema. Nors visiškai simetriškų žmonių praktiškai nėra, buvo nustatyta labai ryškių laikysenos pakitimų – asimetrijų, perkreiptų stuburų, kuriuos, patikslinus radiologiniais tyrimais, reiktų intensyviai gydyti. Reikia priminti, kad pradėjus gydyti 7-10 metų amžiaus vaiką galime tikėtis geresnių rezultatų, nei vėliau, paauglystėje, kai po augimo ar sporto smarkiai paryškėja ydinga laikysena.

Pagrindinės ištyrimo įžvalgos nebuvo netikėtos ir daugiausia patvirtino tik bendras išsivysčiusių šalių sveikatos tendencijas: beveik pusė ištirtų vaikų nepasiekia vidutinių rekomenduojamų aerobinio pajėgumo rodiklių. Tai tik patvirtina Tarptautinio olimpinio komiteto ir Pasaulinės sveikatos organizacijos publikuotus duomenis, kad per mažas aktyvumas, vėliau lemiantis neužkrečiamasias ligas: cukrinį diabetą, nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligas, yra praktiškai epideminio lygio jau nuo pat mažens.

Daugiau nei pusė vaikų turi per mažą sąnarių paslankumą, atlieka ribotos amplitudės judesius, sportuodami juda neefektyviai ir net daro sau didesnę ar mažesnę žalą.

Pavyzdžiai yra akivaizdūs. Faktai patikrinti pasaulyje pripažįstamais testais. Ir nors tai dar nėra ligos, tačiau ne vienas ligos apibrėžimas sako, kad sveikata nėra tik ligos simptomų nebuvimas. Tad negalime jaunuolių laikyti ir visiškais sveikais, arba, sakykim, tvirtais. Šiuo klausimu dar turi įvykti psichologinis lūžis, nes mokinių tėvų apklausos rodo, kad iki 90 proc. tėvų savo atžalas laiko sveikomis ir mano, kad jų fizinė būklė yra gera.

Kad ir kaip yra, projekto tikslas nebuvo surasti silpnąsias mūsų mažųjų vietas ar palyginti, kaip mes atrodome kitų šalių kontekste. Tikslas yra sveikesnė visuomenė, pasitelkiant komunikaciją, edukaciją ir geresnį savęs pažinimą.

Siekiant įvertinti projekto efektyvumą kai kurios klasės projekte dalyvavo du metus iš eilės. Buvo norima patikrinti, ar perduotos žinios, įsisavinti įgūdžiai ir sudarytos fizinio aktyvumo programų rekomendacijos davė apčiuopiamos naudos. Taigi, siekiama ne tik dar kartą atkreipti projekto dalyvių dėmesį į fizinio aktyvumo aktualijas, bet tuo pačiu ir gauti grįžtamąjį ryšį apie programos veiksmingumą, tikslingumą, efektyvumą. Pakartotinai projekte dalyvavusių rezultatai teigiamai skyrėsi nuo  projekte pirmą kartą dalyvavusių mokinių. Ir nors dėl per mažos imties reikšmingas išvadas daryti būtų nevisai tikslu, tačiau ištyrimo rezultatų tendencijos yra teigiamos. Todėl galima teigti, kad tikslas pasiektas – vaikai išgirdo, suprato, pasiėmė.

Projektas yra naudingas ir reikšmingai prisidės prie aktyvios ir sveikos visuomenės vystymo ateityje. Teigiami projekto rezultatai tik patvirtina tokių ar panašių projektų naudą ir svarbą šiuolaikinei visuomenei. Savęs pažinimas bei puoselėjimas yra pagrindinis geros sveikatos veiksnys.

Projektą organizavo Vilniaus visuomenės Sveikatos biuras

Projektą vykdė medicinos centras „Helona“